- kerepėtas
- 1 kerepė̃tas sm. (2), kerepẽtas (2) J
1. žemas, šakotas medis: Tankumoj augęs medis nebus kerepėtas Jž. Tokį šakotą kerepėtą sunku suskaldyti Pbs.
2. Km šakotas medis žardui dirbti.
3. kas išsikėtojęs, nedailus: Kas čia do kerepėtas riogso? Vp. Parioglino čia po kojom kerepėtą, nei praeiti An.
4. gijoms vyti įrankis, padarytas iš kryžmai sudėtų pagaliukų su šakotais galiukais: Uždėk ant kerepẽto verpalą, ir nuvysi vienas Ds.
5. išsiskėtėlis žmogus: Atėjo kažin koks kerepė̃tas Km. Baisus iš jo kerepė̃tas Gs.
6. Ldk žr. kerėpla 1: Padirbk man kerepėtą – labai noriu šiandien žaisti Užp.
◊ kerepė̃tą mùšti Dbk, An, Aln tokį vaikų žaidimą žaisti (sustojus ratu, stengtis lazdom numušti viduryje pastatytą trišaką medelį): Vaikai mùšė kerepė̃tą Ldk. Mušdamas kerepėtą, išmušė draugui koją Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.